Vėl gegužio žiedai
Išpuošė pievas ir klonius,
Ir laukus, ir miškus, ir sodybas senas...
Gimtas sodžiau, sakyki, kodėl aš tavęs taip ilgiuosi?
Ir kodėl aš tave taip myliu? (x2)

Vien gal dėl to,
Kad čia mažas bėgiojau
Ir prie tyro šaltinio žaidžiau su draugais,
Kad savo pirmąją meilę kaip nuostabų rožės žiedelį
Gimto kaimo pirkelėj radau... (x2)

Čia prabėgo linksmai
Jaunystė kaip perlas manoji
Čia skambėjo daina tartum vyturio aidas laukuos
Prisiminus ankstyvą saulėtą pavasario rytą
Šios dainos aš kas dieną ilgiuos. (x2)

Ten palaukėj beržų
Virpa stygos smuikelio iš lėto,
Jo akordų giesmė – kaip senolių graudi aimana.
Gimto kaimo lyg draugo mana širdimi numylėto
Neužmiršiu aš jo niekada. (x2)