Aš labai bijau varlės,
Tiek mažos, tiek didelės.
Gal ta baimė neprotinga,
Bet varlė man – nepatinka…

Nebraidau basom po rasą,
Jeigu norite – už drąsą
Galit dvejetą rašyt,
Bet varlė man – negraži!

Bet – iš baimės nors drebu,
Šiaip jau varlę aš gerbiu, -
Į mane kai pasižiūri,
Aš matau, kad proto turi.

Sako – ji labai naudinga:
Čiumpa vabalą už kinkos
Ir, prarijus tą kenkėją,
Žemės ūkį pakylėja…

Gal ir pakylės, gal – ne,
Bet džiaugiuos, kad ji mažytė -
Būtų didelė – mane
Patį pirmąjį prarytų…

Pažymių knygelėj trys jau
2, 2, 2 – dėl to baugu man, -
Juk varlė, mane prarijus,
Pakylėtų pažangumą!..